Grįžome iš užsienio

Vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje.  Terminas grįžę iš užsienio vaikai yra apibendrinantis, įprastai vartojamas kalbant apie visus grįžusių iš užsienio šeimų vaikus – ir tuos, kurie gimė Lietuvoje, lankė čia darželį ar mokyklą ir vyresni su šeima išvyko į užsienį, ir tuos, kurie gimė ir augo kitoje valstybėje. Grįžusiems vaikams bent pirmą pusmetį reikia nuolatinės individualios mokytojų pagalbos, šeimos palaikymo ir įvertinimo. Mokyklos pedagogams įvertinus turimus vaiko gebėjimus pasirašomi susitarimai dėl galimybės vaikui papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kitų dalykų. Mūsų progimnazijoje skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir logopedo pagalba.

Viena esminių sėkmingos kalbinės – lietuvių kalbos vartojimo, mokėjimo, mokymosi – integracijos sąlygų yra tėvai ir mokytojai.

Tėvų pagalba vaikams yra pirmasis veiksnys. Vaikai, klausiami, kas padėjo įveikti sunkumus Lietuvoje, dažniausiai įvardija šeimą. Tą pabrėžia ir mokytojai, dirbantys su grįžusiais mokiniais. Antrasis pagrindinis veiksnys yra individualus mokytojų darbas tiek mokant pačios lietuvių kalbos, tiek plečiant mokomojo dalyko žodyno išteklius. Mokytojas gali padėti, bet atsakomybė dėl vaiko spartaus kalbinių gebėjimų iš(si)ugdymo tenka šeimai.

Vaikams sunkūs lietuvių kalbos tarties, rašybos, kalbos supratimo dalykai, kurių jie mokosi per visas pamokas. Tai, ko vaikas nesupranta, jam yra neaišku, veikia ne tik jo pasitikėjimą savimi, bet ir mokymosi motyvaciją, na ir, žinoma, rezultatus. Mokytojai taip pat mato problemas, su kuriomis susiduria grįžę vaikai, jie pabrėžia kultūrinius skirtumus (pavyzdžiui, asmenų tujūs skyrimas), naujus reikalavimus ir pan. Kaip problema įvardijamas ir skurdus mokinių žodynas, suprantama, kad prastai mokant lietuvių kalbą sunku suprasti atskirus žodžius, derinti žodžių galūnes, taisyklingai kirčiuoti, vaikams sunku išmokti dvibalsių, minkštumo ženklo rašybą, tarti priebalsius š, ž, č.

Mokiniams lengviau suprantama paprasta buitinė lietuvių kalba, kuria, matyt, jie su tėvais namie ir kalba. Kaip sunkiausius dalykus, besimokant lietuvių kalbos, mokytojai nurodo gramatikos, jos taisyklių, mokymą, taip pat teksto suvokimo užduotis, žodyno, tarties mokymąsi.

 Ką galėtume patarti tėvams, ketinantiems su vaikais sugrįžti į Lietuvą?

Pirmiausia, dar gyvenant užsienyje svarbu ne tik kalbėti lietuviškai namie, bet ir lavinti visas kitas kalbinės veiklos sritis: skaitymą, klausymą ir rašymą. Reikėtų vaikus išmokyti lietuviškai skaityti, rašyti, klausyti lietuviškų įrašų, lietuviškai įgarsintų laidų ir filmų. Didžiausią dėmesį verta skirti lietuviškų žodžių išteklių gausinimui (kad žmogus suprastų tekstą, jis turi suprasti 98 proc. jo žodžių).

 

Pagal lietuvių kalbos instituto publikacijas

 

                                                      Parengė D.Račkauskienė

Mūsų mokyklos video kanalas