1.    Meilė yra didžiausias visų vaikų poreikis.  Ji taip pat yra svarbi teigiamos disciplinos dalis. Kuo dažniau rodai savo vaikui meilę, priglaudi jį bučiuodamas ir sakydamas ,,myliu tave”, tuo labiau vaikas nori įrodyti, kad yra vertas tos meilės. Meilė leidžia vaikui išsiugdyti pasitikėjimo ir savo vertės jausmą.

2.    Klausyk atidžiai, ką sako Tavo vaikas. Domėkis tuo, ką jis veikia ir ką jaučia. Užtikrink jį, kad stiprūs jausmai yra geri – jeigu juos išreiškiame tinkamu būdu. Kuo dažniau tai darysi, tuo rečiau turėsi taikyti bet kokią discipliną.

3.     Ribos yra reikalingos netgi ir labiausiai mylintiems žmonėms, tokiems, kurie sugeba klausyti vienas kito. Būti tėvu nereiškia, kad turime vien tiktai nustatyti ribas. Atsimink, kad yra visiškai natūralu ir normalu, kai vaikas bando tavo nustatytas ribas. Tai nėra maištas, o pažinimo proceso dalis. Vaikai jaučiasi saugesni, jeigu laikaisi ribų, kurias nustatei (su sąlyga, kad jos yra realios), netgi jeigu kartais skundžiasi jomis.

4.     Juokas padeda iškrauti įtampą.Kartais tėvai tampa tokie rimti, kad tėvystė nustoja jiems teikti džiaugsmo. Pastebėk linksmąsias buvimo tėvu puses ir leisk sau pasijuokti, kai tik tai yra įmanoma.

5.     Pasaulio stebėjimas vaiko akimisir įsivaizdavimas, ką jaučia Tavo vaikas, yra raktas, kuris padeda suprasti jo elgesį. Prisimink, kaip jauteisi, kai buvai vaiku ir koks nesuprantamas Tau atrodė suaugusiųjų pasaulis, kai galvojai, jog su Tavimi elgiamasi neteisingai.

6.     Girk ir skatink savo vaiką. Tikėkis, kad vaikas gerai elgsis ir skatink jį dėti pastangas. Girk vaiką už gerą elgesį ir stenkis ignoruoti netinkamą elgesį. Kuo dažniau niurnėsi, tuo rečiau Tavo vaikas Tavęs klausys.

7.    Gerbk savo vaiką taip, kaip gerbtum suaugusįjį. Leisk jam dalyvauti priimant sprendimus, ypač tuos, kurie liečia jį patį. Atidžiai išklausyk jo nuomonės. Jeigu Tau knieti pasakyti jam ką nors nemalonaus, pagalvok, kaip tai nuskambėtų, jeigu pasakytum tai kokiam nors suaugusiam žmogui. Atsiprašyk, jeigu pasielgei netinkamai.

8.     Nustatyk dienotvarkę. Vaikai jausis saugesni ir lengviau išvengs konfliktinių situacijų, jeigu nustatysi dienos tvarką. Jie jausis laimingesni, jeigu pamokų ruošai, valgymui, miegui ir triukšmingiems žaidimams bus skirtas tam tikras laikas.

9.     Kiekvienoje šeimoje būtinos tam tikros taisyklės, tačiau stenkis išlaikyti lankstumą vaikų atžvilgiu. Kai jau nustatysi Tavo šeimoje privalomas taisykles, būk nuoseklus(-i). Vaikai gali pasijusti nesaugiai, jeigu vieną dieną įvedi kokią taisyklę, o kitą dieną ją atšauki. Kartais būtina nustatyti kitokias taisykles, galiojančias ne namuose, kurias taip pat reikia vaikui paaiškinti.

10.          Nepamiršk savo poreikių! Jeigu visa tai pradeda priminti labai sunkų ir varginantį darbą, jauti, kad Tau trūksta kantrybės, skirk dalį laiko vien tik sau. Padaryk ką nors, kas tau teikia malonumą. Jeigu kada nors pajusi, kad pradedi nesitvardyti arba kiekvienu momentu gali užrikti ant vaiko, pažeminti jį ar užgauti, tuomet pasitrauk į šalį ir suskaičiuok iki dešimties.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

• Stenkitės kaip galima daugiau sužinoti apie hiperaktyvumą. Dalykinė informacija gali padėti rasti naujus vaiko ugdymo budus, įgyti didesnio pasitikėjimo savimi, išsivaduoti nuo nepagrįsto kaltės jausmo.
• Būkite nuoseklūs ir pastovūs drausmindami.
• Geriausia pagalba - nuoširdūs pagyrimai už pasiekimus.
• Visada stenkitės kalbėti lėtai, likti ramūs ir valdytis.
• Atskirkite jums nepatinkantį vaiko elgesį nuo jo asmenybės. Pavyzdžiui: „Aš tave myliu. Man tik nepatinka, kad visur nešioji purvą".
• Paskirkite vaikui atskirą kambarį ar bent kampelį. Jo kambaryje venkite ryškių spalvų, sudėtingų ornamentų. Išneškite nereikalingus daiktus. Visus vertingus daiktus padėkite toliau, kad kuo mažiau tektų drausti, neleisti.
• Jūsų vaikui reikia griežto režimo ir dienotvarkės. Paruoškite pasivaikščiojimų, valgymo, pratybų, žaidimų, kasdieninių pareigų ir miego dienotvarkę.
• Skirkite vaikui atlikti dalį kasdieninių darbų (nupirkti duonos, pašerti šunį ar pan.). Stenkitės, kad, nepaisant bandymų ko nors išvengti, viskas būtų atlikta.
• Skirdami naujas ar sunkesnes užduotis, ramiai, trumpai ir tiksliai paaiškinkite. Parodykite kelis kartus, kol vaikas prisimins.
• Jei vaikas ilgesnį laiką būna namuose vienas, reikėtų jam užrašyti, ką jis turi padaryti ir pakabinti raštelį gerai matomoje vietoje.
• Nereikalaukite, kad vaikas turėtų aukštus įvertinimus iš visų mokomųjų dalykų. Užtektų, kad jam sektųsi 2-3 pagrindiniai dalykai.
• Namų darbų užduoties atlikimą suskirstykite į trumpas laiko atkarpas su pertraukėlėmis poilsiui. Sugalvokite paskatinimų, kad vaikas mokytųsi užbaigti darbą.
• Pasistenkite, kad vaikas susikauptų, kai ruošia pamokas: išjunkite radiją, televizorių. Teisingai ir iki galo atlikusį užduotį visada pagirkite.
• Savo veiksmus derinkite su vaiko mokytoju.
• Apsaugokite vaiką nuo pervargimo. Neleiskite jam ilgai sėdėti prie televizoriaus.
• Stenkitės, kad vaikas išsimiegotų. Miego trūkumas pablogins savikontrolę. Jeigu vaikui paskirtas gydymas, jis privalo gerti vaistus tik jums matant.
• Negailėkite ir nebijokite savo vaiko, per daug nenuolaidžiaukite. Tiesiog atsiminkite, kad jis turi ypatingos struktūros nervų sistemą, kuri, beje, pasiduoda valdymui ir kontrolei.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

• Jautrumą vertinkime kaip dovaną. Natūralu, kad supykstate, jeigu jūsų vaikas dažnai verkia, pernelyg drovisi ar vengia kitų žmonių. Užuot tai laikę asmenybės  silpnumu ar nutolimu nuo įprastinių normų, pasistenkite įžvelgti įgimtus talentus, būdingus jūsų vaikui. Juk jautrumas yra neatskiriama kiekvienos kūrybiškos asmenybės savybė. Dideliu jautrumu pasižymintys vaikai dažniau būna labai intuityvūs, kūrybiški, užjaučiantys, intelektualūs, tad jiems nuolat reikia priminti, kokios svarbios yra šios savybės ir kaip jos gali jiems padėti.
• Bendradarbiaukite su savo vaiku. Jautrūs vaikai elgiasi daug geriau, kai suaugusieji su jais bendradarbiauja, užuot auklėję pagal griežtas drausmės taisykles. Ne paslaptis, kad griežta drausmė gali išprovokuoti tą elgesį, kurio stengiamės išvengti (pvz; pykčio protrūkis, nepertraukiamas verkimas). Paklauskite vaiko apie jo mintis, jausmus, ką, jo manymu, būtų galima daryti kitą kartą, kad panaši situacija baigtųsi geriau. Kita vertus, jeigu jūsų vaikas yra itin jautrus, tai dar nereiškia, kad jam negalioja tam tikros ribos ir taisyklės. Aiškios ribos ir švelniai pateiktos taisyklės vaikui padeda orientuotis kasdieninėje veikloje. Tik parodydami, kad suprantate vaiko emocijas ir jausmus tam tikroje situacijoje ar primindami apie susitarimą, galėsite jo elgesį pakreipti norima linkme.
• Puoselėkite ir pripažinkite. Daugelis tėvų nori pakeisti ir pritaikyti savo itin jautrius vaikus prie visuomenės reikalavimų, kad jie taptų tokie, kaip ir dauguma vaikų. Vis dėlto nemaloni tiesa yra ta, kad niekas negali pakeisti kito žmogaus. Tereikia jautrumą priimti kaip dovaną ir tiesiog mylėti vaiką už tai, koks jis yra. Itin jautriam vaikui svarbu suprasti, kad jis yra besąlygiškai mylimas, nesvarbu, kaip jam sekasi reaguoti įvairiose situacijose ar kaip jis susidoroja su kasdieniniais iššūkiais.
• Švelniai stumtelėkite. Dauguma itin jautrių vaikų labai išsigąsta ir pasimeta, kai ateina metas savarankiškai priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Baimės apakinti, jie dažnai atmeta puikias galimybes. Kartais geriausia, ką jūs galite padaryti dėl vaiko, tai švelniai paskatinti jį šiek tiek rizikuoti ar išbandyti ką nors nauja. Žinodamas, kad jis nebus prievarta stumiamas daryti to, ko nenori, jūsų vaikui suteiks daugiau ramybės ir teigiamo nusiteikimo ateities atžvilgiu. Be to, besąlygiškos jūsų meilės nepaisant visko, kas gali nutikti, pajautimas paskatins vaiko drąsą ir kils mažiau dvejonių naujose situacijose.
• Sukurkite ramybę. Ypač jautriam  vaikui yra labai svarbu turėti ramybės kampelį namuose, kur jis galėtų netrukdomas atsipalaiduoti, piešti, klausytis muzikos. Padėkite savo vaikui sukurti tokią ramybės oazę parinkdami tinkamą apšvietimą, ramias spalvas ir tylią aplinką. Jeigu  vaiko aplinkoje prireikia padaryti pakeitimų, atlikite tai žingsnis po žingsnio, nesukeldami savo vaikui, kuris nemėgsta staigių pokyčių, dar daugiau streso.

                                                             Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.