Kaip prie savo vaiko mokymosi motyvacijos skatinimo galėtų prisidėti tėvai? Pirmiausiai reikėtų suprasti, kas gi skatina vaiką gerai mokytis.

Kas skatina norą mokytis?

1. Mokymosi prasmės suvokimas: kam to reikia?

2. Tikslo išsikėlimas. Planavimas, kaip žingsnis po žingsnio jis bus pasiektas.

3. Gebėjimas susikoncentruoti į tikslą ir kontroliuoti veiksmų eigą.

4. Pasitikėjimas savo jėgomis. Supratimas, kad rezultatai priklauso tik nuo manęs.

5. Atkaklumas. Pasiryžimas pabaigti tai, ką pradėjai.

Kaip sudominti?

Visi vaikai yra smalsūs ir bet kuris iš jų turi įgimtą poreikį bandyti, žinoti, išmokti, tobulėti. Šis poreikis dažnai slopinamas neleidžiant vaikui klysti, iš karto reikalaujant tik geriausių rezultatų. Situaciją komplikuoja šiuolaikinė kultūra, pagal kurią malonumai ir sėkmė turi būti pasiekiami lengvai ir greitai. Taigi mūsų kultūroje tėvai diegia vaikams prieštaringą nuostatą: jie skuba tenkinti bet kokius jų norus ir tuo pat metu reikalauja gerai mokytis; tačiau mokymasis - tai kantrus, nuoseklus tikslo siekimas. Mokymosi motyvacija ypač susijusi su tuo, ar mokinys jaučia atsakomybę pats už save. Tėvai nepajėgūs priversti jo iš tikrųjų kuo nors domėtis, jie tik gali atkreipti dėmesį į individualius vaiko gebėjimus bei padėti juos visokeriopai ugdytis.

ŽINAU! Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte.  Jausmas "Aš galiu" padės įveikti kliūtis. Ypač tose, srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, tėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus.

MOTYVACIJA PRADINĖSE KLASĖSE

Į pirmąją klasę vaikai eina tikėdamiesi naujų malonių atradimų bei nuotykių, tačiau dauguma, susidūrę su rutina, greitai nusivilia ir ima nuobodžiauti.

Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti tėvai?

1. Sukurti saugią erdvę

Nusivylimas dažniausiai ištinka dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Tėvai per mažai pasakoja vaikui apie tai, kokia tvarka viešpatauja mokykloje. Vaikų psichologai pataria dažniau pažaisti su vaikais mokyklą: pabūti "mokytoju", "mokiniu", kad lūkesčiai taptų realistiški. Kita vertus, mažiesiems reikia žinoti, kad tėvai visada netoliese ir prireikus parems, atskubės į pagalbą.

2. Leisti džiaugtis pažinimu

Pradinukui reikia tėvų paramos, tačiau jis neturi jaustis nuo jos priklausomas. Be abejo, yra situacijų, su kuriomis jis pats negali susitvarkyti. Pavyzdžiui, labai nuobodu rašyti raides, kai jau moki skaityti. Rutina gesina motyvaciją mokytis. Nuolat aiškinti vaikui, jog tai tik pradžia, kad vėliau užduotys taps įdomesnės, nepakanka. Tėvams reiktų patiems paįvairinti pažinimo procesą: dažniau su vaiku pažiūrėti į dangų ir papasakoti jam apie kitas planetas, pasivaikščioti po mišką ir pasiklausyti paukščių balsų, nuvežti į artimiausias istorines vietas, kur atžala galėtų išgirsti įdomią istoriją... Nauji ryškūs įspūdžiai, sukeliantys norą stebėti, tyrinėti pasaulį, eksperimentuoti,- štai kas skatina norą mokytis. Spaudimas, barimas ir prievarta - atvirkščiai: nuo jo tik atgraso.

3. Pastebėti laimėjimus

Kiekvienas iš mūsų nori būti sėkmingas. Nesėkmės, jei jos byra viena po kitos, sukelia bejėgiškumo jausmą, o tai žlugdo pasitikėjimą savimi. Nerodykite vaikui pirštu į kiekvieną jo klaidą, juo labiau nelyginkite jo su kitais vaikais. Lyginkite tik su juo pačiu, koks jis buvo praeityje: akcentuokite, kokią pažangą jis padarė. Jeigu anksčiau jo diktante buvo 15 klaidų, o dabar - 10, tikrai yra už ką pagirti. Pastebėkite net pačius mažiausius pasiekimus. Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte. Jausmas "Aš galiu" padės įveikti kliūtis. Ypač tose, srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, tėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus.

MOTYVACIJA VYRESNĖSE KLASĖSE

Paauglystei būdingi procesai keičia vaiko savivoką bei santykius su aplinkiniais. Visa tai atsiliepia ir mokymuisi.

Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti tėvai?

1. Išmokyti mokytis

Perėjimas į 5 klasę reiškia, kad mokytojų bus daugiau, ir kiekvienas jų turės savo charakterį, bendravimo stilių, savus mokymosi reikalavimus, kuriuos vaikui teks perprasti. Daugelis mokinių šiame pereinamajame etape sutrinka, todėl tėvų pagalba būtina. Kartu su atžala galite sudaryti detalų dienos planą, įrašyti priminimus į telefoną ir pan. Tačiau neperimkite iš vaiko atsakomybės už pamokų ruošą.

Bus naudinga, jeigu atžala įpras pamokas ruošti tuo pačiu metu, prieš televizoriaus žiūrėjimą arba žaidimą kompiuteriu. Psichologai pataria atidžiai stebėti vaiko mokymosi procesą, tačiau nereikalauti vien aukštų rezultatų. Svarbiau, kad jis suprastų, jog žinios keičia jo gyvenimą ir jį patį.

2. Gerbti privačią erdvę

Paauglystės laikotarpiu vaikui kaip niekad reikia tvirtų, teisingų ir autoritetingų tėvų. Iš jų jis laukia pritarimo, savo pastangų įvertinimo, realių užduočių ir pagarbos privačiai erdvei. Šiuo metu sumažinkite tiesioginę kontrolę, venkite tiesmukiškų nurodymų, griežto tono, bet padidinkite dėmesį tam, kuo gyvena jūsų vaikas. 7-8 klasėje besimokantis paauglys neturėtų būti kontroliuojamas dėl pamokų ruošos: tai provokuoja nerimą ir nevisavertiškumo kompleksą. Domėkitės jo interesais, pomėgiais, mokymosi procesu, klauskite to, ką jis žino geriau už jus. Neklausinėkite vien tik apie pažymius. Tegu jam nesusidaro įspūdis, kad mokyklą lanko tik todėl, kad taip nori tėvai.

Parengė spec. pedagogės D. Kaktavičiūtė ir R. Stanienė.

Šaltinis: "The Journal of Neuroscience"

Vaiva Vaidilaitė

Pilnas straipsnis:

Kaip-motyvuoti-vaikus-

Dažnai tėvai yra įsitikinę, kad vaikas šį sutrikimą išaugs, todėl nieko daryti nereikia. Netiesa. Hiperaktyvumas gali „išaugti" net į depresiją, polinkį į savižudybę. Taigi nepamirškite šių dalykų:

- vaikas turi žinoti, kad kiekvienas poelgis turi padarinius, todėl už gerus darbus pagirkite, už blogus - drausminkite;

- hiperaktyviems vaikams mažai rūpi pagyrimai žodžiu, todėl geriausia skatinti išvykomis,

- smulkiomis dovanėlėmis, patartina juos kuo dažniau apkabinti, paglostyti;

- negerai, kai tėtis mažąjį nenuoramą bara, o mama gina - visų šeimos narių reikalavimai turi būti vienodi;

- stenkitės, kad vaikas energiją išlietų sportuodamas - tegu kuo mažiau laiko praleidžia žiūrėdamas televizorių ar žaisdamas kompiuteriu;

- išvykas planuokite iš anksto - jeigu ruošiatės į svečius, iš anksto aptarkite, kaip nenuorama turi ten elgtis.

- nepamirškite patys ir pasakykite vaikui, kad už tinkamą elgesį gali tikėtis mielos staigmenos;
nesmerkite ir nebarkite vaiko kitų žmonių akivaizdoje;

- pasitikėkite savo vaiku ir leiskite jam tai pajusti - jei gali savarankiškai atlikti kokią nors užduotį, nedrauskite;

- jeigu vaikui duodate užduotį, įsitikinkite, kad girdėjo, ką sakote - pašaukite vardu, palieskite už peties ir kartodami žiūrėkite į akis;

- jeigu atžalėlė jau eina į mokyklą, priminkite, kaip reikia elgtis vienam: nepulti į gatvę, nekalbėti su nepažįstamaisiais ir t. t.;

- jeigu vieną paliekate namie, užduotis surašykite - žodžiu pasakytus dalykus tokie vaikai dažniausiai pamiršta.

Labai svarbu, kad darželio auklėtoja ar mokytoja padėtų jums, todėl tarkitės su ja. Nepamirškite, kad jūsų vaikutis šiek tiek kitoks, tad jam reikia dar daugiau meilės.

Parengta pagal psichologės Dalios Simončikienės straipsnį.

Parengė spec. pedagogės Raimonda Stanienė ir Daiva Kaktavičiūtė.

• vaikai skaito per dieną vidutiniškai 31 min., o kompiuteriams, planšetėms, tele-vizoriams skiria ik 4 val.,

• 35 % vaikų visai neskaito,

• suaugusieji skaito per dieną vidutiniškai 17 min., o televizoriui skiria daugiau nei 4 val.,

• 52 % suaugusiųjų visai neskiria laiko skai-tymui.

Žmonės, kurie perskaito bent 1 knygą per  mėnesį, turi žymiai didesnę tikimybę tapti turtingais ir daug pasiekti gyvenime!

Kokia gi skaitymo nauda?

Skaitykime vaikams 20 minučių per dieną. Kiekvieną dieną!

Skaitantis vaikas:

• per metus skaitydamas išmoksta nuo 4000 iki 12 000 naujų žodžių,

• lengviau sekasi mokykloje, didesnė tikimybė baigti mokyklą,

• didesnė motyvacija mokytis,

• suvokiami neteisingo elgesio būdai ir atrandama kuo juos pakeisti,

• lavinamas emocinis intelektas: išmoksta pažinti pasaulį, savo ir kitų jausmus,

• padeda patirti nuotykius, įvairiausias emocijas,

• geresni mokymosi rezultatai ir skaitymo įgūdžiai,

• mokomasi spręsti problemas,

• lavinama vaizduotė, kūrybingumas.

Ką daryti? Kaip sudominti

• paskaičius knygą iki intriguo-jančios vietos galima sakyti, jog pratęsime kitą dieną,

• pateikti įdomių faktų apie autorių, knygos parašymo aplinkybes,

• įrengti jaukų skaitymo kampelį,

• knygas skaityti garsiai, rodyti gestus, bandyti mėgdžioti veikėjus, įgarsinti gyvūnus...,

• klausytis knygoje aprašytos muzikos,

• pasigaminti patiekalą iš kurios nors knygos,

• skirti užduotis, kurioms atlikti reikėtų informaci-nių technologijų žinių, pavyzdžiui, naudojant „PowerPoint“ parengti skaidres apie knygą,

• rinkti geriausią, juokingiausią, nuobodžiausią, populiariausią ir kt. knygas,

• rinkti moderniausią, kūrybiškiausią, niūriausią...

knygos viršelį,

• organizuoti pasakų dienas,

• vaikai labiausiai susidomės knyga, kurios negali pasiekti, turėti ar kuri yra „nerekomenduotina“.

Tėvų skaitymo įpročiai formuoja ir vaikų įpročius – jei neskaito tėvai, neskaito ir vaikai!

Kaip ir mes, vaikai praranda motyvaciją bandyti, kai jaučiasi išsigandę. Jie gali įsižeisti, jaustis sunerimę ar prislėgti. Kaip ir mes, vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Tai ir yra šiluma. Šiluma reiškia fizinį ir psichinį saugumą. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų auklėjimo tikslus.

Kokiu būdu tėvai suteikia emocinę šilumą savo vaikams? Tą jie daro:

• parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
• paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
• išklausydami vaikus;
• pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
• žaisdami su vaikais;
• juokdamiesi kartu su vaikais;
• palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
• padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo;
• pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
• pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
• parodydami, kad jie pasitiki jais;
• linksmindamiesi kartu su jais;
• apkabindami juos;
• pasakydami: „Aš tave myliu.“

Emocinė šiluma yra absoliučiai būtina kuriant stiprius, sveikus tėvų ir vaiko santykius. Šilumą būtina teikti vaikui nuolat. Tačiau vien jos nepakanka, būtina nustatyti elgesio ribas.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

• rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
• paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
• įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
• paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę mokytis;
• mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
• dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
• būdami teisingi ir lankstūs;
• kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
• paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip gali su tuo susitvarkyti;
• suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus;
• vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Parengta pagal „Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovo“ rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė