Dažnai tėvai yra įsitikinę, kad vaikas šį sutrikimą išaugs, todėl nieko daryti nereikia. Netiesa. Hiperaktyvumas gali „išaugti" net į depresiją, polinkį į savižudybę. Taigi nepamirškite šių dalykų:

- vaikas turi žinoti, kad kiekvienas poelgis turi padarinius, todėl už gerus darbus pagirkite, už blogus - drausminkite;

- hiperaktyviems vaikams mažai rūpi pagyrimai žodžiu, todėl geriausia skatinti išvykomis,

- smulkiomis dovanėlėmis, patartina juos kuo dažniau apkabinti, paglostyti;

- negerai, kai tėtis mažąjį nenuoramą bara, o mama gina - visų šeimos narių reikalavimai turi būti vienodi;

- stenkitės, kad vaikas energiją išlietų sportuodamas - tegu kuo mažiau laiko praleidžia žiūrėdamas televizorių ar žaisdamas kompiuteriu;

- išvykas planuokite iš anksto - jeigu ruošiatės į svečius, iš anksto aptarkite, kaip nenuorama turi ten elgtis.

- nepamirškite patys ir pasakykite vaikui, kad už tinkamą elgesį gali tikėtis mielos staigmenos;
nesmerkite ir nebarkite vaiko kitų žmonių akivaizdoje;

- pasitikėkite savo vaiku ir leiskite jam tai pajusti - jei gali savarankiškai atlikti kokią nors užduotį, nedrauskite;

- jeigu vaikui duodate užduotį, įsitikinkite, kad girdėjo, ką sakote - pašaukite vardu, palieskite už peties ir kartodami žiūrėkite į akis;

- jeigu atžalėlė jau eina į mokyklą, priminkite, kaip reikia elgtis vienam: nepulti į gatvę, nekalbėti su nepažįstamaisiais ir t. t.;

- jeigu vieną paliekate namie, užduotis surašykite - žodžiu pasakytus dalykus tokie vaikai dažniausiai pamiršta.

Labai svarbu, kad darželio auklėtoja ar mokytoja padėtų jums, todėl tarkitės su ja. Nepamirškite, kad jūsų vaikutis šiek tiek kitoks, tad jam reikia dar daugiau meilės.

Parengta pagal psichologės Dalios Simončikienės straipsnį.

Parengė spec. pedagogės Raimonda Stanienė ir Daiva Kaktavičiūtė.

• vaikai skaito per dieną vidutiniškai 31 min., o kompiuteriams, planšetėms, tele-vizoriams skiria ik 4 val.,

• 35 % vaikų visai neskaito,

• suaugusieji skaito per dieną vidutiniškai 17 min., o televizoriui skiria daugiau nei 4 val.,

• 52 % suaugusiųjų visai neskiria laiko skai-tymui.

Žmonės, kurie perskaito bent 1 knygą per  mėnesį, turi žymiai didesnę tikimybę tapti turtingais ir daug pasiekti gyvenime!

Kokia gi skaitymo nauda?

Skaitykime vaikams 20 minučių per dieną. Kiekvieną dieną!

Skaitantis vaikas:

• per metus skaitydamas išmoksta nuo 4000 iki 12 000 naujų žodžių,

• lengviau sekasi mokykloje, didesnė tikimybė baigti mokyklą,

• didesnė motyvacija mokytis,

• suvokiami neteisingo elgesio būdai ir atrandama kuo juos pakeisti,

• lavinamas emocinis intelektas: išmoksta pažinti pasaulį, savo ir kitų jausmus,

• padeda patirti nuotykius, įvairiausias emocijas,

• geresni mokymosi rezultatai ir skaitymo įgūdžiai,

• mokomasi spręsti problemas,

• lavinama vaizduotė, kūrybingumas.

Ką daryti? Kaip sudominti

• paskaičius knygą iki intriguo-jančios vietos galima sakyti, jog pratęsime kitą dieną,

• pateikti įdomių faktų apie autorių, knygos parašymo aplinkybes,

• įrengti jaukų skaitymo kampelį,

• knygas skaityti garsiai, rodyti gestus, bandyti mėgdžioti veikėjus, įgarsinti gyvūnus...,

• klausytis knygoje aprašytos muzikos,

• pasigaminti patiekalą iš kurios nors knygos,

• skirti užduotis, kurioms atlikti reikėtų informaci-nių technologijų žinių, pavyzdžiui, naudojant „PowerPoint“ parengti skaidres apie knygą,

• rinkti geriausią, juokingiausią, nuobodžiausią, populiariausią ir kt. knygas,

• rinkti moderniausią, kūrybiškiausią, niūriausią...

knygos viršelį,

• organizuoti pasakų dienas,

• vaikai labiausiai susidomės knyga, kurios negali pasiekti, turėti ar kuri yra „nerekomenduotina“.

Tėvų skaitymo įpročiai formuoja ir vaikų įpročius – jei neskaito tėvai, neskaito ir vaikai!

Kaip ir mes, vaikai praranda motyvaciją bandyti, kai jaučiasi išsigandę. Jie gali įsižeisti, jaustis sunerimę ar prislėgti. Kaip ir mes, vaikai geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, jaučia, kad jais pasitikima. Tai ir yra šiluma. Šiluma reiškia fizinį ir psichinį saugumą. Šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs net ir tuo atveju, jei klysta, padaro klaidų. Jie pasitiki savo tėvais, o tai formuoja vaikų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją bandyti. Taip pat vaikai išmoksta suvokti empatijos ir pagarbos kitų jausmams svarbą. Šilta namų aplinka yra pagrindas pasiekti Jūsų auklėjimo tikslus.

Kokiu būdu tėvai suteikia emocinę šilumą savo vaikams? Tą jie daro:

• parodydami vaikams, kad jie yra mylimi, net ir tada, kai daro kažką blogai;
• paguosdami vaikus, kai jie jaučia skausmą ar bijo;
• išklausydami vaikus;
• pažvelgdami į situaciją vaiko akimis;
• žaisdami su vaikais;
• juokdamiesi kartu su vaikais;
• palaikydami vaikus, kai jie susiduria su iššūkiais;
• padrąsindami vaikus, kai jie turi atlikti kažką sudėtingo;
• pasakydami vaikams, kad jie tiki jais;
• pripažindami vaiko pastangas ir pasiekimus;
• parodydami, kad jie pasitiki jais;
• linksmindamiesi kartu su jais;
• apkabindami juos;
• pasakydami: „Aš tave myliu.“

Emocinė šiluma yra absoliučiai būtina kuriant stiprius, sveikus tėvų ir vaiko santykius. Šilumą būtina teikti vaikui nuolat. Tačiau vien jos nepakanka, būtina nustatyti elgesio ribas.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

• rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką;
• paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių;
• įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą;
• paaiškindami vaikams savo požiūrį ir išklausydami jų požiūrį;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip ištaisyti savo klaidas taip, kad jie turėtų galimybę mokytis;
• mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms;
• dažnai kalbėdamiesi su vaikais;
• būdami teisingi ir lankstūs;
• kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų;
• paruošdami vaikus sudėtingoms situacijoms, paaiškinant, ko vaikai gali tikėtis ir kaip gali su tuo susitvarkyti;
• suteikdami informaciją, kuri reikalinga vaikams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus;
• vengdami grasinimų suduoti, gąsdinimų monstrais arba kitais dalykais, kurių vaikai bijo, atimdami iš vaikų savo meilę.

Parengta pagal „Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovo“ rekomendacijas.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė

Artėja mokinių vasaros atostogos, kai tėvai turės galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Norėčiau duoti keletą patarimų, kad buvimas kartu būtų ne tik smagus, bet ir naudingas. Vaiko kalbą ugdyti galima kartu dirbant, žaidžiant, stebint...

Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį. Taip pat galite paprašyti įvardinti vieną iš pateiktų žodžių, kuris nesirimuoja, pvz.: „pūkas“, „rūkas“, „ropė“.

Pabandykite patys kurti vieni kitiems mįsles. Apibūdinkite daiktą, o vaikas tegu atspėja. Pvz.: „Auga darže, apvalus, gelsvas, turi čežantį apvalkalą, kas bando jį nulupti – apsiverkia. Kas?“

Su kamuoliu galima žaisti žaidimą  „Sakyk priešingai“ . Metant kamuolį sakomas žodis, jį pagavęs sugalvoja priešingą: aukštai – žemai, toli – arti, platus – siauras... Arba palyginti savybes: tvirtas akmuo – birus smėlis, gili jūra – sekli bala. Lavinamas  vaiko žodynas, mąstymas, įžvalgumas.

Mokymosi procesas bus veiksmingesnis, jei įtrauksite ir skaičiavimą, t.y. skaičiuosite sakinyje esančius žodžius, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis. Kartu su vaiku labai naudinga skaičiuoti, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės.

Puikiai tinka ir tradicinis „Sugedęs telefonas“. Galite išbandyti ir kitų variantų, pavyzdžiui, pasakyti žodžio pradžią ir paprašyti įvardinti jo pabaigą arba sugalvoti drauge kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikru garsu. Ne mažiau naudinga sudarinėti sakinius ar kurti istorijas iš žodžių, prasidedančių vienu nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu (ropė – pėda – dama – mašina – natos ir t.t.)

Svarbiausia – mokymosi procesą paversti smagia ir žaisminga veikla. Taip ir veiksmingų rezultatų pasieksite, ir sustiprinsite tarpusavio ryšius.

Parengė logopedė Daiva Račkauskienė