Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.
Specialiųjų poreikių vaikai dažnai nerimauja, kad gali prarasti kitų žmonių pagarbą, jei aplinkiniai sužinotų apie jų sunkumus. Jie stengiasi išlaikyti „paslaptį“, ir tai gali trikdyti jų tarpasmeninius santykius su kitais vaikais bei suaugusiais. Jie jaučiasi atsakingi už daugybę dalykų, kuriems iš tiesų negali turėti įtakos. Vėliau ypatingi vaikai ima vengti žmonių ir tam tikrų situacijų. Įtampa auga, mokiniai pamiršta pačią problemą, nes tiesiog stiprus, varginantis nerimo jausmas užgožia nuovoką.
Nerimas yra vidinio pasaulio potyris. Jį sunku pastebėti, kadangi šis jausmas dažnai nepasireiškia išoriškai. Patiems vaikams gali būti per sunku atpažinti šį jausmą, todėl kaip jaučiasi, jie dažnai nepasako nei draugams, nei tėvams. Siekiant sumažinti SUP mokinių nerimą, pirmi žingsniai yra nerimo atpažinimas, ir jo priežasčių įsivardijimas.
Atpažink nerimo simptomus
Kartais mokytojai gali neteisingai nerimą palaikyti specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Visgi būtų labai svarbu, atpažinti nerimastingus vaikus. Vaikų nerimo požymiai:
• Patiria sunkumų planuodamas ir atlikdamas užduotis;
• Nori jaustis saugiau ir ramiau, tad pakartotinai užduoda tuos pačius klausimus;
• Vaikui sunkiau ramiai nusėdėti;
• Sunkiau sukaupia dėmesį arba sunkiau prisimena;
• Atsiprašymo, teisinasi siekdamas(-a) išvengti naujų užduočių;
• Praranda emocijų stabilumą, kai keičiasi užduočių tvarka arba darbotvarkė;
• Vengia išeiti už įprastų, numatytų ribų;
• Pastebite fizinius diskomforto ženklus – prakaitavimą, drebėjimą, smarkų širdies plakimą;
• Susidaro įspūdis, kad pamokoje nesiklauso. Neatsako į užduotus klausimus;
• Būdingas lėtesnis darbo tempas;
• Somatiniai skundai (susiję su sveikata);
• Rigidiškumas – atkaklumas, priešinimasis pokyčiams;
• Vengia įvairių veiklų;
• Vilkina užduočių atlikimą, atsako į klausimą ne laiku ar pan.;
• Patiria stiprius nuostabos jausmus, dažnai nustemba, apstulbsta;
• Pergyvena dėl laiko ir taisyklių pokyčių.
Patarimai specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniui, patiriančiam nerimą:
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai dažnai reaguoja į aplinką nerimu. Svarbiausia yra jų nerimą atpažinti, taikyti įveikos strategijas ir palaikyti mokinį. Ką patarti nerimaujančiam vaikui?
• Kai jauti nerimą, pasipasakok draugui ar mokytojui;
• Kai jauti nerimą, įsivaizduok teigiamus, gražius vaizdus;
• Kurk realistiškus scenarijus;
• Pajausk ir išlaikyk ryšį su savo jausmais;
• Pasistenk priimti ir susigyventi su savo specialiaisiais poreikiais ir socialiniu pažeidžiamumu. Esi nuostabus toks, koks esi.
Parengė specialiosios pedagogės:
Raimonda Stanienė ir Daiva Kaktavičiūtė
Pagal: Šaltinis ldatschool.ca, psichologės Inga Polikevičiūtė medžiaga
