Ką verta žinoti apie pamokų ruošą?

• Atrodo, būtų idealiausia, jei vaikas namų darbus atliktų savo kambaryje prie gerai apšviesto stalo. Kai kuriems vaikams patinka dirbti, pavyzdžiui ant grindų arba sėdint prie žurnalinio stalelio. Tegu. Jei kiekvienąkart versite vaiką „tvarkingai“ mokytis prie rašomojo stalo, šis tam tikra prasme taps kankinimo priemone.
• Pirmiausia įsitikinkite, ar jūsų pagalba ruošiant namų darbus tikrai yra reikalinga. Dažniausiai vaikui tik reikia žinoti, kad šalia yra kas nors, kas padės, jei tik prireiks.
• Daugeliui vaikų geriau sekasi ruošti pamokas, kai netoliese yra bent vienas iš tėvų. Todėl jie suskumba traukti iš krepšelio vadovėlius, kai mama ar tėtis grįžta iš darbo. Jei vaikui lengviau susikaupti vakare ir mokymasis netrunka iki vidurnakčio, nereikalaukite, kad pamokos būtų paruoštos iki jums sugrįžtant.
• Vaikas pats turi pamėginti išspręsti visas namų užduotis. Jeigu jis ko nesupranta, tėvai turėtų paaiškinti, o ne tuoj pat pateikti sprendimo būdus.
• Jei vaikas nesupranta užduoties, padėkite ir kartu išspręskite, bet tegul tai nebūna nuolat. Juk kad ir kaip ten būtų, tos užduotys yra skirtos vaikui.
• Nemanykite, kad tai, ką jūs vadinate trukdymu, iš tiesų blaško mokinio dėmesį. Dažnai vaikai geriau susikaupia klausydamiesi ramios muzikos.
• Kartais pamokų ruoša kelia nerimą ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Kad situacija netaptų nebekontroliuojama, giliai įkvėpkite ir nuslopinkite atsirandantį norą pamokslauti. Pasitelkite humoro jausmą – taip atsipalaiduosite patys ir padėsite nurimti vaikui. Prisiminkite savo pamokų ruošos vargus ir nebijokite papasakoti apie juos sūnui ar dukrai. Geriau vieni kitus suprasite ir lengviau rasite bendrą kalbą.

Parengė mokyklos psichologė Laima Radavičienė.

Plačiau apie tai paskaityti galite B. Černiūtės – Petraitienės straipsnyje „Kaip padėti vaikui geriau jaustis mokykloje? 2013m. lapkričio mėn. žurnale „Aš ir psichologija“.