„Mokykitės iš vakarykštės dienos, gyvenkite šiandiena ir tikėkitės rytojaus.
Svarbiausia – nesiliauti klausinėti.“
Albert Einstein
Dažnai tenka girdėti, kad mes mažiau bendraujame su vaikais, nes daug dirbame, mokomės, esame pavargę nuo savų kasdienių rūpesčių. Tačiau bendravimas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Labai svarbu sukurti gerą, artimą ryši su vaikais. Norėdami padėti jiems sveikai ir saugiai augti, pirmiausia turime juos išklausyti.
Norint užmegzti prasmingą abipusį ryšį su vaikais, gali prireikti įdėti nemažai pastangų. Čia mums pravers atvirieji klausimai. Atvirieji klausimai – tai tokie klausimai, kurie savaime reikalauja išsamesnio atsakymo nei „taip“ ar „ne“. Šie klausimai padeda sužadinti vaikų mąstymą ir pradėti įdomų bei prasmingą pokalbį. Atsakydami į atviruosius klausimus, vaikai gali nustebinti įvairiais netikėtais ar neįprastais atsakymais, tai leis mums geriau suprasti, ką vaikas galvoja, kaip jis jaučia. Pačiam vaikui padės geriau pažinti savo mintis, jausmus bei aplinkinį pasaulį.
Atvirieji klausimai bendraujant gali padėti ir tėvams mokytis drauge su vaikais. Užduodant atviruosius klausimus ir stengiantis išsamiai į juos atsakyti, žadinamas kūrybiškumas, vaizduotė, mokomasi logiškai reikšti mintis, daryti išvadas. Visa tai – reikšmingi kritinio mąstymo gebėjimai, kuriuos gali ugdytis tiek vaikai, tiek suaugusieji. Su atvirųjų klausimų pagalba užmegztas pokalbis gali tapti tikru abipusiu dialogu, kuriame ir vaikai, ir tėvai mokysis naujų dalykų bei geriau pažins vieni kitus. Be to, atvirieji klausimai padeda vaikams lavinti kalbos ir pasakojimo įgūdžius, nes norint atsakyti į klausimą pradžioje reikia pačiam suformuluoti mintis. Šitaip vaikai gali pažinti naujus būdvardžius ir prieveiksmius, kurie padės išsamiau apibūdinti įvairius daiktus ar įvykius, skirtingus žmones, jų elgesį. Laisvai reiškiant mintis ir ieškant naujų žodžių plečiamas vaiko žodynas bei gebėjimas pasakoti, formuluoti mintis. O su šiais sunkumais dažnai susiduria mūsų vaikai mokykloje.
Atvirieji klausimai padeda vaikams mokytis spręsti problemas. Šie klausimai neturi teisingų ar klaidingų atsakymų, tačiau kiekvienu atveju vaikas skatinamas pats atrasti ir išreikšti tinkamiausią atsakymą. Kiekvienas klausimas tampa tam tikru mažu „iššūkiu“, kurį vaikas turi savarankiškai išspręsti, sugalvoti išsamų ir prasmingą atsakymą. Būtent toks mąstymo procesas būdingas sprendžiant ir kitas problemas, taigi ugdant šiuos gebėjimus nuo mažens sėkmingai ugdomi mąstymo įgūdžiai, kurių vėliau prireiks savarankiškai sprendžiant gyvenimo kelyje sutiktus klausimus ir uždavinius.
Atvirieji klausimai pradedami klausiamaisiais žodeliais „kas?“, „ko?“, „kam?“ „ką?“, „kuo?“ „kur?“, „kada?“, „kaip?“, „kodėl?“, „koks / kokia?“ ir kt.
Atvirųjų klausimų pavyzdžiai:
Kas? Kas tau labiausiai patiko? Kas šiandien mokykloje buvo įdomiausia?
Ko? Ko šiandien išmokai? Ko labiausiai nemėgsti?
Kam? Kam šiandien prireikė daugiausia pastangų?
Ką? Ką šiandien veikėte per pamoką? Ką geriausiai atsimeni? Ką įdomaus išmokai?
Kuo? Kuo labiausiai pasitiki? Su kuo šiandien daugiausia bendravai?
Kur? Kur lankėtės per ekskursiją? Kur tau buvo linksmiausia?
Kada? Kada nusprendei ... ?
Kodėl? Kodėl tau patinka ši muzika? Kodėl pasirinkai tokias spalvas piešinyje?
Kaip? Kaip į tavo darbą reagavo mokytoja (-s)? Kaip elgėsi kiti?
Koks / kokia? Koks žaidimas / pamoka tau labiausiai patiko?
Užduodant atviruosius klausimus labai svarbu skirti vaikui pakankamai laiko į juos atsakyti. Neverta tikėtis, kad vaikai tuoj pat išsamiai atsakys į pateiktą klausimą. Mąstymui reikia laiko, taigi uždavus atvirojo tipo klausimą svarbu vaiko neskubinti, palaukti, kol vaikas sugalvos, kaip į jį atsakyti. Šitaip pokalbyje gali atsirasti neįprastų tylos pauzių, tačiau nereikėtų jų bijoti. Jei vaikui sunku atsakyti į jūsų pateiktą klausimą, galite padėti atsakyti užduodami tolesnius tikslinančius klausimus. Pavyzdžiui, jei paklaustas: „Kas šiandien buvo įdomiausia mokykloje?“ vaikas atsainiai ar nedrąsiai atšauna: „Nežinau!“, tuomet galite paklausti konkrečiau: „Ką šiandien veikei per dailės pamoką? Ko mokėtės per matematiką?“
Svarbiausia, kad pokalbis su vaiku nebūtų vien apklausa informacijai surinkti. Reikia turėti omenyje, jog pokalbis – tai dialogas, kuriame abi pusės bendrauja lygiavertiškai, vyksta informacijos, nuotaikų, emocijų, įspūdžių mainai. Jei vaikas ir toliau vengia atsakyti į jūsų pateikiamus klausimus arba atsako labai siaurai, galite jam pagelbėti pasidalydami įspūdžiais ar įvykiais, kuriuos tądien patyrėte patys. Papasakokite apie savo dieną, kaip šiandien jaučiatės, ką įdomaus pamatėte ar nuveikėte. Šitaip parodysite tinkamą atviro bendravimo pavyzdį ir paskatinsite vaiką pasidalyti savo mintimis.
Turiningų pokalbių su savo vaikais Jums, gerbiami tėveliai, nori palinkėti progimnazijos psichologė L. Radavičienė.
